Toks užpakalis

   Fylka užmigo, o aš išėjau į kavinę. Po pažastimi tempiausi naujausią mados žurnalą. Man patinka žiūrėti į moteris, kurios moka rengtis. Slapčia ir aš troškau taip mokėti. Bet pirmiausia man reikėjo išmokti kitokių dalykų. Žodžiu, stovėjau prie baro ir užsisakinėjau kavą. 

- Norėčiau tokio užpakalio. - pasakė moteriškas balsas ir pajutau į mano sėdmenis susmengantį pirštą. 

Atsisukau. Prie pat baro buvo staliukas, o prie jo sėdėjo porelė. Mergina ir vaikinas. 

- Atsiprašau, kai atėjau jūsų nebuvo. - pasakiau ir pasitraukiau toliau, nes stovėjau įžūliai atkišusi užpakalį jiems tiesiai prieš nosis. Ir kaip aš neišgirdau, kad jie atėjo? Žinoma, apkaltinau žurnalą ir savo pernelyg didelį įnykimą į jį. 

- Viskas gerai. - maloniai atšovė tamsiaplaukis vaikinas, o jo partnerė dar kartą bakstelėjo pirštu man į sėdmenis. 

- Sportuojate? - paklausė ji. 

- Nuo pirmadienio. - atšoviau ir prapliupau juokais.

   Mergina taip pat ėmė juoktis supratusi, ką turiu omeyje. Vaikinas buvo įlindęs į valgiaraštį ir tyliai švilpavo. Netrukus atkeliavo ir mano kava, atsisėdau visai netoli judviejų. Iš pradžių baigiau žiūrinėti žurnalą, o vėliau tiesiog stebėjau į kavinę ateinančius ir išeinančius žmones. Man iš dešinės paauglių būrelis ginčijosi kuri pica skanesnė, iš kairės vienas sėdėjo pusamžis vyras su šiandienos laikraščiu rankose. Keista, tačiau tą patį puslapį jis buvo atsivertęs geras penkiolika minučių. Na, o man priešais akis šnekučiavosi ir valgė porelė, kuriai atkišau savo užpakalį prieš pat pietus. Mergina it kokia ožkelė kramsnojo salotas, o tamsiaplaukis pirštais dorojo kažkurią vištos dalį. Kurį laiką nematomai juos stebėjau. Abu kažkuo priminė mus su Svajūnu. Juokėsi, tepliojo vienas kitą savuoju maistu, bėrė druską kits kitam į gėrimus ir visaip kitaip išsidirbinėjo. 

   Baigiau savo kavą ir pasidarė apmaudu. Dar nenorėjau eiti namo, o ir Fylka dar bus neatsikėlusi. Ta kalaitė virto tikra mano drauge, su kuria aš kalbuosi, juokauju ir žiūriu teliką vakarais. Nors ji valgo kaip už du ir anksti ryte keliasi tuštintis, pamažu imame sutarti. Tiesa, gudruolė šiąnakt norėjo miegoti  lovoje kartu su manimi. Deja, tokiam suartėjimui dar nesu pasiruošusi, todėl teko vargšę ištremti į vonios kambarį. Ten šiltos grindys, minkštas rusvas kilimėlis ir daugybė neskalbtų drabužių, su kuriais jai patinka žaisti. 

   Ir porelė baigė valgyti. Vaikinas tvarkingai sukrovė indus ir nunešė prie baro. Kažką malonaus pasakė už jo stovinčiai baristai, kadangi ši išsišiepė nuo ausies iki ausies. Nė nemaniau, kad anosios šypsena tokia graži. Tamsiaplaukis grįžo prie staliuko, atsisėdo ir įsmeigė akis į savo merginą. Ši pasakojo kažką labai linksmo, kadangi plačiai šypsojosi, kikeno ir retkarčiais praradusi kvapą trankė delnais sau per kelius. Tai juokas turbūt. O jos klausytojas tiesiog svajingai žiūrėjo į merginą. Jo akys tarsi maži deimantukai žibėjo akiduobėse ir nė nesidairė į šalis. Iš jo nervingai viena į kitą trinamų rankų supratau, kad jis nesitveria laime, kad turi ją. Kartais atrodė lyg koks sėlinantis žvėris, kuris tuoj ims ir puls vargšę merginą ir taip užmyluos, jog iš jos neliks nieko. 

- Graži ta meilė, kai žiūri iš šalies. - sušnabždėjau ir apsivilkusi paltą nuėjau išėjimo link.