Koldūnus mėgsti?

Išviriau koldūnus ir prisėdau prie stalo. Saulė dailiai švietė į kriauklėje gulinčius neplautus indus. Lyg su pirštu rodė, kad jie ten stovi ir man reikia išplauti. Pažvelgiau į savo tobulai sutvarkytus nagus ir tiek. Susukau plaukus į kuodą, prisikroviau pilną indą koldūnų, užliejau juos grietine ir apibarsčiau aštriausiais prieskoniais. Dar nė nebuvau išlindusi iš savo chalato. 

Man bevalgant, kažkas beldė į duris. Atidariau, o už jų stovėjo Svajūnas. 

- Vėl aldadrikuoji? - paklausė. 

- Mhm. - tepasakiau, nes dar nebuvau nuryjusi kąsnio.

Svajūnas įtempė nosį ir užuodė mano bute tvyrantį koldūnų kvapą. 

- Užeik, pavaišinsiu. - pasiūliau jam ir apsilaižiau lūpas.

- Ne, aš skubu. Išvykstu į užsienį porai savaičių, užsukau atsisveikinti. Ir dar šio bei to paprašyti... - nekaltai, tačiau labai optimistiškai kalbėjo jis. 

Aš linktelėjau taip leisdama jam tęsti. 

- Ė... tu... šitą... Gali pagloboti mano šunį? Tik dvi savaites, prašau. - prašė jis ir žiūrėjo man tiesiai į krūtinę. Po chalatu buvau visiškai nuoga, susivokiau, kad, galbūt, matosi per daug ir labiau susivysčiau į chalatą. 

- Aš nekenčiu šunų. - dar kartą jam pakartojau, kuomet pamačiau iš už jo išlindusią šuns uodegą. 

- Maldauju. Aš daugiau neturiu tokių pažįstamų, kurie įsileistų Fylką į savo namus. Beje, ji nepadarys tau daugiau netvarkos, negu pas tave yra visad. - šaipėsi Svajūnas. 

- Ir kur tu išvyksti? - pasiteiravau, tačiau Svajūnas klausimą praleido pro ausis ir priėmė tai kaip teigiamą atsakymą. Stipriai mane apkabino. 

- Ačiū, tu nuostabi! - dėkojo ir tuo tarpu bučiavosi su savo šunimi, tad nesupratau, nuostabi aš ar jo kalaitė. - A... aš darbo reikalais. Man reikia. - paaiškino. 

Perverčiau akis ir ištiesiau ranką, prašydama pavadėlio, kurio kitame gale tas juodas blusų maišas. Svajūnas žiūrėjo į surauktą mano veidą ir abejojo. 

- Nenuskriausiu aš jos. - užtikrinau ir priėjau arčiau. 

Kalaitė nusičiaudėjo ir atsitraukė. Aiškiai jai nepatikau, kaip ir ji man. 

- Štai. - atkišo delną Svajūnas su pinigais. - Gerai ja pasirūpink. Ir nusipirk sau kokią suknelę. Kai grįšiu, tau jos prireiks.
Linktelėjau ir daugiau neklausinėjau. Pagriebiau pavadėlį ir įsivedžiau Fylką į kambarį. Svajūnas pasilenkė mane pabučiuoti, o aš atsukiau skruostą. Visiškai nenorėjau savo lūpomis liesti jo, kada prieš kelias minutes jis vos nelaižė savo šuns snukučio. Jis aistringai pakštelėjo, nusišypsojo ir mudviem pamojo. Uždariau duris, užrakinau ir pro akutę nulydėjau Svajūną lipantį laiptais žemyn. Jam dingus iš akiračio atsitraukiau, pažvelgiau į šalia manęs tupinčią kalę ir paklausiau:
- Koldūnus mėgsti?
Abi valgėmė ir žiūrėjome kažkokią kvailą laidą apie gyvūnus, kurioje šunys keistai elgiasi, o žmonėms tai juokinga. Juokiausi ir aš, vis baksnodama alkūne Fylkai į pilvą.
- Ir tu tokia kvaila. - pasakiau ir nusikikenau.